Vaikų Velykėlės
Atvelykis.
2018 balandžio mėn. 6 d. Rykantų universaliame daugiafunkciame centre vyko vaikų Velykėlės.
Prisiminėme Velykų papročius senovėje. Velykos turėjo tikslią datą – pavasario lygiadienį. Velykų rytą lalautojai pūsdavo dūdas, triukšmaudavo, sukdavo tarškynes, barškindavo kleketu. Lankydavo kaimynus, sveikindavo dainomis. Dainuojant linkėdavo gero derliaus. Lalauninkai būdavo priimami džiaugsmingai, apdovanojami gėrybėmis ir margučiais, už kuriuos jie dėkodavo dainuodami.
Velykos – šeimos šventė. Po rytinių mišių žmonės visada labai skubėdavo sugrįžti iš bažnyčios, nes buvo sakoma, kad kas pirmasis peržengs namų slenkstį, tam visus metus puikiai seksis. Velykos buvo švenčiamos keturias dienas.
Pirmoji diena buvo vadinama Ugnies diena žmonės nešdavo iš bažnyčios į namus šventintą ugnį. Ją būtinai turėdavo įskelti kunigas titnagu arba trinti du sausus pagaliukus. Ją nešdavo į namus ir užkurdavo, kad ugnis būtų šventa. Dažniausiai šventintą ugnį parnešdavo beržo pintyje. Pintį dar vasarą susirasdavo ir parsinešdavo iš miško. Smilkydavo namus, gyvulius, žmones, kad nesirgtų, būtų sveiki, kad piktos dvasios nekibtų. Pašventintą ugnį apnešdavo aplink trobesius, kad jie nesudegtų. Ir kiaušinius virdavo jau ant pašventintos ugnies.
Antroji diena buvo vadinama Dievo Perkūno diena. Šią dieną visi eidavo kiaušiniauti. Atėjusiems reikėdavo būtinai duoti kiaušinių. Susitikę būtinai turėjo sudaužti kiaušinius, kuris likdavo sveikas, tas stipresnis bus visus metus. Kiaušinis gyvybės simbolis, todėl dauždami kiaušinį linkime vienas kitam sveikatos.
Trečia dieną visi rinkdavo vandenį. Vienas iš tokių papročių: didžiosios savaitės metu ar ankstyvą Velykų rytą reikia susirasti iš rytų atitekantį upelį ir per patį saulėtekį jame nusiprausti bei šio upelio vandens parnešti ligoniams. Įdomu tai, kad tiksliai rytuose saulė teka tik per lygiadienį. Buvo paprotys skubėti pasisemti šaltinio Velykų vandens – kas pirmas, tas tais metais tam seksis visi darbai, bus laimingas visus metus. Velykų vandenį saugodavo iki Sekminių, juo šventindavo pasėlius ir vienas kitą.
Ketvirtoji diena vadinama Ledų diena. Šia dieną žmonės namuose nieko nedirbdavo. Buvo tikima, kad jeigu tą dieną judinsi žemę, tai ledai gali išmušti javus. Velykų papročiuose kiaušiniui skirta ypatinga reikšmė, nes jis – gyvybės atsiradimas, gamtos prisikėlimo prasmė. Margučių buvo stengiamasi surinkti kuo daugiau. Vaikai ir suaugę žaisdavo įvairius žaidimus, kad prisirinkti kuo daugiau kiaušinių.
