Naujienos

Asmens duomenų tvarkymo aprašas

DokumentasAsmens duomenų tvarkymo aprašas



2018 m. birželio 13 d. 17.30 val. susitikimas su policija

Rykantų UDC patalpose organizuojamas susitikimas su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato pareigūnais.
Susitikimo temos:
- „Kaip apsisaugoti nuo vagysčių ir nepakliūti į sukčių pinkles“
- „Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo taikymo galimybės ir pagalbos būdai smurto aukai“.

Ką valgys darželiuose ir mokyklose mūsų vaikai?

Balandžio 10 d. sveikatos apsaugos ministras patvirtino naują vaikų maitinimo aprašą, kuris tampa privalomu visos Lietuvos mokyklose ir darželiuose nuo šių metų rugsėjo 1 dienos. Kas laukia mūsų vaikų, ar spės vaikų maitinimo organizatoriai pasiruošti pokyčiams, kurių bus tikrai nemažai. Ar maitindami vaikus, tėveliai atsižvelgs į naujoves ir taikys jas namie.

DokumentasVaikų maitinimas


Vasaros dienos stovykla



Vaikų gynimo diena



Traku vasara 2018



Dviračių žygis 2018



Motinos diena

Rykantų universaliame daugiafunkciame centre įvyko motinos dienai skirtas koncertas. Vaikai kreipėsi į mamas.
Miela Mamyte, Mama, Močiute, Motule, Motinėle, Motinike, Motinyte, Motute, Motuže, Motuše, Mamele, Momele, Mamytė, Mamutė, Mamuže, Motinėle, Motinike Močia, Mamute, Mamaite, Motina, Moma, Mamule, Mamele, Motuše, Mote Motušėle, Mamute...
To vardo niekada nebus per daug.... Ištarus žodį, mama, kiekvieną kartą jis skambės skirtingai.
Motinos šventė, ne veltui švenčiama pavasarį, nes Motina tapatinama su žeme. Šventė, kada pagerbiamos motinos, yra žinoma nuo senovės laikų, kai įvairios pasaulio tautos garbino moteriškos prigimties deives.
Motinos diena kildinama iš senovės Graikijos ir Romos tradicijų. Graikai kiekvieną pavasarį aukodavo aukas dievų motinai, Chrono žmonai Rėjai. 250m. pr. Kr. buvusi romėnų deivės Magna Mater šventė. Romėnai lenkėsi Artemidei, egiptiečiai Izidei. Krikščionys Mariją garbina, kaip dievo motiną, senovėje lietuviai motiną Žemyną.

Nuostabios poeto Justino Marcinkevičiaus eilės, kuriose mamą prilygina gimtinei.

Laukai gražiai sugulę,
miškai gražiai sužėlę,
baltoji mano gulbe,
juodų arimų gėle!

Kiek rovė — neišrovė.
Kiek skynė — nenuskynė.
Todėl, kad tu — šventovė.
Todėl, kad tu — tėvynė.

Vienų namie mylėta,
kitų svetur vadinta —
mamos skara gėlėta,
muziejuj pakabinta.

Atrodo, kad lig šiolei
per lietų, vėją, sniegą
visi mes, tartum broliai,
po ta skara užmiegam.

Užmik ir tu, motule,
juodų arimų gėle!
Vaikai gražiai sugulę.
Rugiai žaliai sužėlę.


Koncertas "Tau, mano Mamyte"



Gegužės trečiosios Konstitucija

Šiandien susirinkome garbingai paminėti prieš 227 metus, t. y. 1791 metų gegužės trečiosios Konstituciją, Abiejų tautų Respublikos (Lenkijos Karūnos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo) priimtą pagrindinį valdymo įstatymą.
Gegužės trečiosios dienos Konstitucija laikoma pirmąja Europoje ir antrąja pasaulyje (po JAV).
Tai buvo daugiau luominė, o ne pilietinė konstitucija, suteikusi pilietines teises bajorams ir miestiečiams, bet ne valstiečiams, kurie sudarė Lietuvos ir Lenkijos gyventojų absoliučią daugumą. Konstitucija įteisino centralizuotą valstybę, sustiprino vykdomąją karaliaus valdžią ir katalikų religiją paskelbė valstybine.
Ši konstitucija lietuvių didikų ir bajorų pastangomis buvo papildyta 1791 m. spalio 20 d. priimtu „Abiejų tautų tarpusavio įžadu“, kuris sulygino LDK ir Lenkijos teises turėti po pusę narių svarbiausiuose centrinėse institucijose. Konstitucija greitai buvo išversta į lietuvių kalbą ir tapo pirmuoju teisės dokumentu, parašytu lietuviškai Lietuvoje ir Abiejų Tautų Respublikoje.
Tais pačiais metais gegužės 3 d. konstitucija buvo išversta į anglų ir prancūzų kalbas, po dvejų metų – į vokiečių kalbą, 1824 m. – į italų. Gegužės 3 d. konstitucija turėjo poveikį Vakarų valstybių teisinei minčiai. Ji buvo priimta kaip svarbus europinės reikšmės teisinis dokumentas, turintis išliekamąją vertę Europos teisei. Neatsitiktinai Lenkija taip aukštai vertina gegužės 3 d. konstituciją – ši diena Lenkijoje paskelbta valstybine švente, švenčiama kaip nacionalinė šventė. Nepaisant dalies Lietuvos istorikų bei teisininkų pastangų, gegužės 3 d. konstitucija Lietuvoje yra kol kas mažai žinoma ir per mažai minima. O juk tai buvo bendras Lietuvos ir Lenkijos politinio, teisinio ir kultūros elito kūrinys, iš pamatų sukrėtęs valstybę atsinaujinimui ir nurodęs tolesnes jos vystymosi gaires. Gegužės 3 d. konstitucija turime didžiuotis tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje.

Polonija

Terminu Polonija apibūdinama lenkų diaspora – lenkų, gyvenančių už Lenkijos ribų, visuma – siekianti 14-17 milijonų.
XVIII a. pabaigoje, Lenkijai praradus valstybingumą, sustiprėjusi lenkų emigracija, suformavo gausias lenkų diasporas visame pasaulyje. Tokia emigracija vyko ir iš Lietuvos.
Dabartiniais laikais Lietuvoje, nuo seniausių laikų gyvenantys, save identifikuoja kaip „lenkas“. Tačiau jų šaknys Lietuvoje. Lenkų kalboje nėra tokio termino kaip „Lietuvos lenkas“ (lenk. Polak litewski), o lenkakalbėje literatūroje Lietuvos lenkai paprastai yra įvardijami kaip „lenkai Lietuvoje“.
Didžioji dalis Lietuvą laiko savo Tėvyne.
Kaip rašė poetas Adomas Mickevičius savo poemoje „Ponas Tadas“
Tėvyne Lietuva, mielesnė už sveikatą. Dėl šio kreipimosi į Lietuvą poetui priekaištavo kai kurie jo amžininkai, tačiau šios frazės jis nepakeitė. (ištrauka)

Tėvyne Lietuva, mielesnė už sveikatą!
Kaip reik tave branginti, vien tiktai tas pamato,
Kas jau tavęs neteko. Nūnai tave vaizduoju
Aš, ilgesy grožiu sujaudintas tavuoju.
Šventoji motina, Čenstakavos gynėja,
Tavim ir Aušros Vartai Vilniuje garsėja.
Tu Naugarduko žmones su pilim globoji,
Išgydė ir mane šventa globa tavoji:
Kai sergantį mane motutė tau aukojo,
Apmirę akys vėl gyvybe suliepsnojo,
Ir tuoj galėjau aš prie tavo slenksčio stoti,
Kad grąžinai sveikatą, dievui padėkoti, -
Taip tu ir mus grąžinsi į tėvynę mielą.
Dabar tu neški mano ilgesingą sielą
Į tas kalvas miškingas, į lankas žaliąsias,
Kur Nemunas plačiai banguoja mėlynasis;


Viskas, kas yra Lenkija



Akcija DAROM 2018




Seminaras: Švietimo įstaigos modernaus tinklalapio kūrimas su TVS WordPress

Vilniaus universiteto Informacinių technologijų taikymo centre balandžio 19-23 d. organizuojamas seminaras Vilniaus apskrities švietimo ir ugdymo įstaigų darbuotojams. Seminaro tema – „Švietimo įstaigos modernaus tinklalapio kūrimas su TVS WordPress“. Seminaras parengtas pagal LR Vyriausybės 2016 m. liepos 1 d. nutarimą „Dėl Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto aprašo patvirtinimo“. Seminaro trukmė – 40 akademinių valandų. Seminaro dalyviams, sėkmingai įvykdžiusiems užduotis, išduodami kvalifikaciniai pažymėjimai.

Seminaras nemokamas.

Seminarų, skirtų švietimo įstaigų darbuotojams, grafikas:
Seminaro data: 2018 m. balandžio 19-23 d.
Seminaro trukmė: 40 ak. val.
Seminaro pradžia: 17 val.
Seminaro vieta: VU Informacinių technologijų taikymo centras, Saulėtekio al. 9, II jung. rūmai, 108 auditorija, Vilnius.

Norinčius dalyvauti seminaruose kviečiame registruotis el. pašto adresu mokyklos@ittc.vu.lt arba telefonu (8 5) 236 6211. Informacija apie seminaro vietą ir laiką skelbiama tinklalapyje www.mokyklos.ittc.vu.lt (žr. „Seminarai“).


Kultūros diena 2018.


2018 m. balandžio 15 d. Rykantų, Švč. Trejybės bažnyčioje, įprasminant Europos paveldo metus ir Pasaulinę kultūros dieną, buvo atliekama Liudviko van Bethoveno ir Fridricho Šilerio „Odė džiaugsmui", „Devintosios simfonijos“ finalinė dalis, kuri patvirtinta Europos Sąjungos himnu.
Lietuvoje švenčiant valstybės atkūrimo šimtmetį, Kultūros diena, balandžio 15-ji, minima šalyje ir keliama Taikos vėliava. Maloniai primename, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2006 metais įteisino Kultūros dieną kaip atmintiną.
Meno, mokslo įstaigų, istorinių paminklų išsaugojimą inicijavo rusų mąstytojas Nikolajus Rerichas, kuris keliaudamas po įvairias šalis suvokė, kad pasaulyje privalu saugoti žmonijos kultūros paminklus. Todėl 1954 metais Hagoje, Rericho pakto pagrindu buvo priimta Konvencija, dėl kultūros vertybių išsaugojimo karinio konflikto metu, kurią pasirašė 39 pasaulio šalys.
Jos simboliu pasirinkta Taikos vėliava – rubino spalvos žiedas, juosiantis tris rubino spalvos skritulius baltame fone. Tai meno, mokslo ir religijos simbolis – trejybė.
Siekiant paminėti Europos paveldo metus, Taikos vėliavos komitetas - Tarptautinio Taikos vėliavos komiteto nevyriausybinė organizacija prie JT skyrius Lietuvoje ir Trakų rajono savivaldybės kultūros ir turizmo skyriaus iniciatyva, buvome pakviesti įprasminti šią dieną kultūros paveldo objekte, Rykantų Švč. Trejybės bažnyčioje, atliekant Liudviko van Bethoveno ir Fridricho Šilerio „Ode džiaugsmui", „Devintosios simfonijos“ finalinę dalį, kuri patvirtinta ir Europos Sąjungos himnu.
Kūrinį atliko Rykantų universalaus daugiafunkcio centro instrumentinis ansamblis: Dariuš Nedveckis, Andrius Šimkus, Vytautas Latonas ir broliukai Matas ir Nojus Varankai.


Atvelykis

Ateis šventos Velykėlės,
Oi lylia, lylia Velykėlės.
Išvirs mamulė Kiaušinėlių,
Oi lylia, lylia Kiaušinėlių.


Vaikų Velykėlės

2018 balandžio mėn. 6 d. Rykantų universaliame daugiafunkciame centre vyko vaikų Velykėlės.

Prisiminėme Velykų papročius senovėje. Velykos turėjo tikslią datą – pavasario lygiadienį. Velykų rytą lalautojai pūsdavo dūdas, triukšmaudavo, sukdavo tarškynes, barškindavo kleketu. Lankydavo kaimynus, sveikindavo dainomis. Dainuojant linkėdavo gero derliaus. Lalauninkai būdavo priimami džiaugsmingai, apdovanojami gėrybėmis ir margučiais, už kuriuos jie dėkodavo dainuodami.
Velykos – šeimos šventė. Po rytinių mišių žmonės visada labai skubėdavo sugrįžti iš bažnyčios, nes buvo sakoma, kad kas pirmasis peržengs namų slenkstį, tam visus metus puikiai seksis. Velykos buvo švenčiamos keturias dienas.
Pirmoji diena buvo vadinama Ugnies diena žmonės nešdavo iš bažnyčios į namus šventintą ugnį. Ją būtinai turėdavo įskelti kunigas titnagu arba trinti du sausus pagaliukus. Ją nešdavo į namus ir užkurdavo, kad ugnis būtų šventa. Dažniausiai šventintą ugnį parnešdavo beržo pintyje. Pintį dar vasarą susirasdavo ir parsinešdavo iš miško. Smilkydavo namus, gyvulius, žmones, kad nesirgtų, būtų sveiki, kad piktos dvasios nekibtų. Pašventintą ugnį apnešdavo aplink trobesius, kad jie nesudegtų. Ir kiaušinius virdavo jau ant pašventintos ugnies.
Antroji diena buvo vadinama Dievo Perkūno diena. Šią dieną visi eidavo kiaušiniauti. Atėjusiems reikėdavo būtinai duoti kiaušinių. Susitikę būtinai turėjo sudaužti kiaušinius, kuris likdavo sveikas, tas stipresnis bus visus metus. Kiaušinis gyvybės simbolis, todėl dauždami kiaušinį linkime vienas kitam sveikatos.
Trečia dieną visi rinkdavo vandenį. Vienas iš tokių papročių: didžiosios savaitės metu ar ankstyvą Velykų rytą reikia susirasti iš rytų atitekantį upelį ir per patį saulėtekį jame nusiprausti bei šio upelio vandens parnešti ligoniams. Įdomu tai, kad tiksliai rytuose saulė teka tik per lygiadienį. Buvo paprotys skubėti pasisemti šaltinio Velykų vandens – kas pirmas, tas tais metais tam seksis visi darbai, bus laimingas visus metus. Velykų vandenį saugodavo iki Sekminių, juo šventindavo pasėlius ir vienas kitą.
Ketvirtoji diena vadinama Ledų diena. Šia dieną žmonės namuose nieko nedirbdavo. Buvo tikima, kad jeigu tą dieną judinsi žemę, tai ledai gali išmušti javus. Velykų papročiuose kiaušiniui skirta ypatinga reikšmė, nes jis – gyvybės atsiradimas, gamtos prisikėlimo prasmė. Margučių buvo stengiamasi surinkti kuo daugiau. Vaikai ir suaugę žaisdavo įvairius žaidimus, kad prisirinkti kuo daugiau kiaušinių.


2018-03-29

Trakų rajono Rykantų universaliame daugiafunkciame centre įvyko kiaušinių marginimo pamokėlė. Dėkojame visiems dalyvavusiems.
Gražios jums šventės!


Kviečiame į Velykinių kiaušinių marginimo pamokėlę



2018-03-20

Pasaulinę žemės dieną pasitikome išgirdę ,,Žemės prašymą”.

Štai ką rašo mums žemelė.
AŠ - ŽEMĖ”. Myliu žmogų ir jo darbščias rankas. Patinka man jo jėga ir protas. Juk žmogus stato dangoraižius ir užtvankas, tiesia kelius, geležinkelius ir užkariauja kosmosą. Tačiau tas pats žmogus kerta girią, teršia aplinką šiukšlėmis ir išmargina jūrą naftos dėmėmis. Žmogau, išsaugok mane ateinančioms kartoms.
Mūsų mylima žemelė prašo, kad mes gyvendami joje nešiukšlintumėme, ir saugotume ją taip kaip, Saulė motinėlė rūpinasi ja dieną, o naktį žemelę saugoja tėtis Mėnulis kuriam padeda sesutės žvaigždės.
Juk žemė tai mūsų namai.
Tai planeta, kurioje yra gyvybė: gyvūnai, augalai, mėlynos upės, ežerai, kalnai, oras kuriuo mes kvėpuojame, pagaliau žmogus su savo kūriniais.
Mūsų Rykantų universalaus daugiafunkcio centro darželio vaikai papuošė savo darželio kiemą gėlėmis, prisikvietė gandrų į lizdą. Žinoma ir gėles ir gandriukus vaikai padarė savo darbščiomis rankomis. Bet tikruosius inkilus jiems padovanojo Kęstutis Abucevičius ūkininkas iš Trakų rajono, pats juos įkėlė į medžius, o vaikai užrašė ant inkilų savo vardų pirmąsias raides, taip tarsi pranešdami atskridusiems varnėnams apie save, savo gerus norus prižiūrėti gamtą. Šokant pavasario liaudiškus ratelius, akordeonu grojo Rykantų daugiafunkcio centro direktorius Dariuš Nedveckis ir atrodė, kad pati žemė džiaugiasi pamalonindama mus geru oru, saulėta pavasario šiluma.


Pasaulinę žemės dieną pasitikome išgirdę „Žemės prašymą”.

Štai ką rašo mums žemelė.
„AŠ - ŽEMĖ”. Myliu žmogų ir jo darbščias rankas. Patinka man jo jėga ir protas. Juk žmogus stato dangoraižius ir užtvankas, tiesia kelius, geležinkelius ir užkariauja kosmosą. Tačiau tas pats žmogus kerta girią, teršia aplinką šiukšlėmis ir išmargina jūrą naftos dėmėmis. Žmogau, išsaugok mane ateinančioms kartoms.
Mūsų mylima žemelė prašo, kad mes gyvendami joje nešiukšlintumėme, ir saugotume ją taip kaip, Saulė motinėlė rūpinasi ja dieną, o naktį žemelę saugoja tėtis Mėnulis kuriam padeda sesutės žvaigždės.
Juk žemė tai mūsų namai.
Tai planeta, kurioje yra gyvybė: gyvūnai, augalai, mėlynos upės, ežerai, kalnai, oras kuriuo mes kvėpuojame, pagaliau žmogus su savo kūriniais.
Mūsų Rykantų universalaus daugiafunkcio centro darželio vaikai papuošė savo darželio kiemą gėlėmis, prisikvietė gandrų į lizdą. Žinoma ir gėles ir gandriukus vaikai padarė savo darbščiomis rankomis. Bet tikruosius inkilus jiems padovanojo Kęstutis Abucevičius ūkininkas iš Trakų rajono, pats juos įkėlė į medžius, o vaikai užrašė ant inkilų savo vardų pirmąsias raides, taip tarsi pranešdami atskridusiems varnėnams apie save, savo gerus norus prižiūrėti gamtą. Šokant pavasario liaudiškus ratelius, akordeonu grojo Rykantų daugiafunkcio centro direktorius Dariuš Nedveckis ir atrodė, kad pati žemė džiaugiasi pamalonindama mus geru oru, saulėta pavasario šiluma.





Vydūno 150-ųjų gimimo metinių minėjimas



Kviečiame į Vydūno 150-ųjų gimimo metinių minėjimą.

Maloniai kviečiame 2018 m. kovo 22 dieną, 17 valandą į Rykantų universalų daugiafunkcį centrą, kuriame įvyks vakaronė, skirta Vydūno 150-ajam gimimo jubiliejui paminėti. Dalyvaus Vydūno draugijos narys, rytų filosofijos tyrinėtojas, VU filosofijos fakulteto katedros narys, doktorantas Tadas Snuviškis ir Trakų krašto literatų brolijos „Aukuras“ nariai. „Tik Ugnis verčia išmanymą kreipti į dvasinę pusę. Iš to pasidarė lietuvių rimtas būdas, jų sveika skaisti dora... Visas gyvenimas, visa sąmonė, buvo ir bus suvokiamos kaip Ugnis. Ugnis – tai šviesa ir gyvybė. Ugnį kurti – tai pasaulį kurti, gyvenimą“, – taip ugnies reikšmingumą nusakė mūsų Tautos išminčius Vydūnas. 2018-ieji metai paskelbti Vydūno metais. Sukanka 150 metų, kai gimė filosofas, rašytojas, kultūros veikėjas Vydūnas, Vilhelmas Storosta (1868 - 1953). Vydūno metais primenama visuomenei šios iškilios asmenybės darbų ir idėjų reikšmingumą šiandienos Lietuvos žmonėms. 2016 m. gegužės 25 dienos posėdyje Vyriausybė patvirtino Vydūno 150-ųjų gimimo metinių minėjimo planą, kurį parengė Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su suinteresuotomis institucijomis ir organizacijomis. „Vydūnas atskleidė ir labai aiškiai bei įtikinamai parodė tautiškumo ir žmoniškumo dermės būtinumą: tautiškumas jam yra svarbus ne tik kaip vertybė pati sau, jį svarbu puoselėti kaip sąlygą universalesnei vertybei – žmoniškumui – reikštis. Tikrąjį dvasingumą įkūnijantis žmoniškumas prireikus tampa pačia patikimiausia, jokia galia neįveikiama tautos apsigynimo tvirtove. Vydūnas parašė daugybę filosofijos traktatų, studijų, straipsnių, išskirtinių, į lietuvių literatūros aukso fondą įeinančių dramų, stiprino Mažosios Lietuvos lietuvių dvasią ir tautinę savigarbą, ryžtingai stojo prieš nuožmią savo tėvynainių nutautinimo politiką, visomis išgalėmis stengėsi stiprinti nepriklausomybę atgavusios Lietuvos dvasią“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte. Vydūno mintys pralenkdamos laiką plečia būties ribas, plečia žmogaus tobulėjimo kelius vedančius į jo tautos gyvastį, tiek, kiek žmogus gyvas tėvynėje, kiek ji jame, jo širdyje gyva.












Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimos dienos - šventinis koncertas












2018 m. kovo mėn. 9 dieną Rykantų universaliame daugiafunkciame centre įvyko teatralizuotas koncertas skirtas "Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ šventei. Tarsi indėnai užsibrėžėme ant veido tris spalvas, geltoną, žalią ir raudoną. Tada užsidėjome indėniškas plunksnas ir kalbėjome, dainavome, šokome, deklamavome apie laisvę, tautos laisvę, nepriklausomai nuo to kokia mūsų odos spalva, tikyba ar kalba. Kiekvieno žmogaus, viena iš prigimtinių teisių yra laisvė. Ir niekas negali, nei vienas žmogus atimti laisvės, jūsų užkariauti, prisidengus ideologija ar tikyba, apgavyste, ar taika, užkariauti kitą tautą. 1990 kovo mėn. 11 dieną, Lietuvos valstybė ir jos teisėtai išrinkti žmonės paskelbė tautos laisvės Aktą. Šį aktą atspausdinome Rykantų universalaus daugiafunkcio centro pirmajame Rykantų laikraštyje „Rykantų Aidas“. Šiaurės indėnų yra panašiai tiek kiek mūsų, - apie 3 milijonai ir indėnai niekada nebuvo nugalėti, ir visada kaip ir mes siekė laisvės kovodami. Indėnai nešioja plunksnas, nes erelio plunksnos pažymi žmogaus dvasinį tobulumą. Teisę nešioti plunksną reikėjo užsitarnauti, nes kiekviena nauja plunksna reiškė nuveiktą darbą savo bendruomenei. O prie plunksnos pririštas raudonas siūlelis reiškė, jog jos plunksnos savininkas vykdydamas savo veiklą buvo arti mirties. Toliau skaitėme Indėnų vado Sietlo kalbos ištraukas, pasakytas 1854 metais JAV prezidentui, baltajam žmogui indėnų kalba. Ji buvo užrašyta daktaro Henrio Smito. Jis pabrėždavo, kad jo paties anglų kalba buvo neįgali pavaizduoti visą vado Sietlo minčių ir palyginimų grožį. Ir šiandien šioje kalboje keliami vertybiniai klausimai, kurie lygiai tiek pat reikšmingi, kaip ir prieš pusantro amžiaus. „Kaip jūs galite nupirkti dangų arba žemės šilumą? Ši mintis mums nesuprantama. Jei mes nevaldome oro gaivumo ir žuvies plekštelėjimų vandenyje, tuomet kaip jūs galite juos iš mūsų nupirkti? Mano tautai kiekviena žemes pėda yra Šventa. Kiekvienas žvilgantis pušies kankorėžis, kiekvienas smėlio krantas, kiekvienas rūko debesėlis miške, kiekviena pievelė, kiekviena zyzianti muselė, medžių kamienais tekančios sultys, – viskas šventa mūsų tautos atmintyje ir jausmuose. Pasitraukę į kelionę tarp žvaigždžių mūsų mirusieji niekada neužmiršta tos nuostabios žemės, kadangi ji – Motina. Mes tos žemės dalis ir ji – dalis mūsų pačių. Kvepiančios gėlės – mūsų seserys. Elnias, žirgas, paukštis – mūsų broliai. Kalvos, sultingos pievos, šiltas žirgo kūnas ir žmogus, – visi jie viena šeima. Mums ši žemė – Šventa. Kad ir kas atsitiktų žemei, tas pats atsitiks ir jos vaikams. Kai žmogus spjauna ant žemės, jis spjauna pats ant savęs. Štai ką mes žinome: ne žemė priklauso žmogui, o žmogus priklauso žemei. Štai ką mes žinome: viskas pasaulyje su viskuo susiję, kaip kraujas, kuris suvienija visą giminę. Viskas tarpusavyje susiję. Kas atsitinka žemei, tas atsitinka ir jos vaikams. Ne žmogus mezga gyvybės tinklą – jis tik viena gija jame. Dievas visų žmonių ir vienodai užjaučia visus. Jam šita žemė – brangenybė ir blogai elgtis su žeme, reiškia pakelti ranką prieš jos Kūrėją.“ Antroje koncerto dalyje koncertavo akordeonistas Andrius Šimkus, pelnęs laureato vardus ir daugybę apdovanojimų. Koncerto pabaigoje, su Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo švente visus pasveikino Rykantų universalaus daugiafunkcio centro direktorius Dariuš Nedveckis, pagerbdamas ir moteris su praėjusia tarptautine moterų solidarumo diena, apdovanodamas tulpėmis.

Sveikiname su Kovo 8- ąja













Žiemos žaidynės












Rykantų universaliame daugiafunkciame centre 2018 m. vasario 24 d. įvyko renginys „Žiemos sporto žaidimai“ Visų atvykusių nuotaiką skaidrino šaltis ir saulėtas oras. Ilgai nelaukę išsirinkome dviejų komandų kapitonus: Lauryną Ravako ir Mantą Klimaševskį, o jie savo ruožtu rinkosi savo komandų narius. Subūrę dvi - geltonųjų ir raudonųjų komandas pradėjome apšilimą ir pirmąją treniruotę - virvės traukimo rungtį ant slidaus sniego. Vėliau, kad sutvirtinti vieningumą, kiekviena komanda susirišo atskiromis virvėmis ir turėjo įveikti nemažą atstumą klampia sniego danga. Įgijusios bendrumą treniruotėje, abi komandos pradėjo estafetės rungtį, kuri susidėjo iš keturių dalių: nusileidžiant nuo kalniuko su čiuožyne ir bėgimu iki rogučių su tempiamu dalyvių, tada treniruotėje išbandyta aprištos virvės rungtis ir galutinė estafetės dalis buvo specialiai pagamintos slidės pritaikytos dviem dalyviams - dvigubų slidžių rungtis su metimu į taikinį. Na, ir žinoma šventę vainikavo sniego žaidynių mūšis su taikiniai, „pilimis“, kurias galima buvo apginti ir rinkti taškus pataikius į priešininko pilį mėtant sniego gniūžtėmis. Kol teisėjai skaičiavo taškus, abi komandos lauke gėrė karštą arbatą. Suvedus rezultatus paaiškėjo, kad abi komandos surinko vienodą taškų skaičių ir visi džiaugsmingai sutiko žinią, kad nugalėjo draugystė. Rykantų universalaus daugiafunkcio centro direktorius Dariuš Nedveckis įteikė abiejų komandų nariams: Laurynui ir Aleksandrui Ravako, Ruslanui Gajevskiui, Nikui Parfilovui, Mantui ir Justas Klimaševskiams, Beatai Pulovič, Karoliui ir Edvinui Muravskiams prizus ir padėkos raštus už dalyvavimą Rykantų žiemos sporto žaidynėse. Šaltas oras buvo sušildytas saulėta nuotaiką ir gerais įspūdžiais sportuojant.

Kviečiame visus













Vasario 16


















2018 metų vasario mėnesio penkioliktą dieną Rykantų universaliame daugiafunkciame centre vyko teatralizuotas koncertas skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui,kuriame dalyvavo Grigiškių meno mokyklos auklėtiniai ir pedagogai. Teatralizuotoje veiksmo pradžioje sugrįžome į 1918 metų vasario mėnesio devynioliktą dieną, kuomet Vilniuje, Totorių g. 20, M. Kutkos spaustuvėje buvo išleistas laikraštis „Lietuvos Aidas“, kuriame pirmą kartą viešai Lietuvos Taryba paskelbė Lietuvos nepriklausomybę. Šio laikraščio kopiją, beveik nesiskiriančią nuo originalo, žiūrovams dovanojo mažieji Rykantų cento vaikų darželio aktoriai, pranešdami žiūrovams apie paskelbtą Lietuvos nepriklausomybę 1918 metais. Vaikų dėmesys spektaklyje į Lietuvos valstybės simbolius, - liaudies dainą, Gedimino bokštą, valstybės trispalvę vėliavą, Lietuvos valstybės giedamą himną, išliks mažųjų aktorių ir koncertuojančių dalyvių atmintyje, tarsi tas Lietuvos paveldu tapęs laikraštis, pageltęs nuo laiko, mums išsaugojęs žinią,dovaną po šimto metų. Lietuvos vėliavą1918 m. balandžio 25 d. vienbalsiai patvirtino Lietuvos Taryba ir nutarė ją, gavus Vokietijos okupacinės administracijos leidimą, iškelti Vilniuje, Gedimino pilies bokšte. Vokiečiams pasitraukus iš Vilniaus 1919 m. sausio 1 d. vakare Vilniaus komendanto K. Škirpos iniciatyva Lietuvos trispalvė antrą kartą iškelta Gedimino pilies bokšte, prie jos pastatyta sargyba, vėliava pagerbta šūvių salve. Lietuvos himnąVincas Kudirka parašė ir paskelbė laikraštyje „Varpas“ 1898 m. lapkričio-gruodžio mėn. Nr. 6. Nuo tada „Tautiška giesmė“ buvo giedama įvairiuose renginiuose. 1919 m. „Tautiška giesmė“ patvirtinta Lietuvos himnu. Norėdami praskaidrinti šios šventės nuotaiką teatrališkai pažvelgėme į to meto įvykius. Lietuvių kalba, liaudies daina, Gedimino bokštas su trispalve Lietuvos vėliava, Lietuvos himnas, nepriklausomybės akto signatarai - Lietuvos valstybės simboliai, tačiau be mūsų jie nieko nereikštų. Kol gyvuosime mes, Lietuvos tautą, tol šie simboliai bus reikalingi mums. Kartu su Grigiškių meno mokyklos jaunučių choru sugiedoję Lietuvos valstybės himną, žiūrovai maloniai praleido laiką klausydamiesi teatralizuoto koncerto muzikos, kurią dovanojo Grigiškių meno mokyklos auklėtiniai ir pedagogai Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.Ta proga visus šiltai pasveikino Grigiškių Šventos Dvasios bei Rykantų Švenčiausios Trejybės parapijų klebonas AndžejAndžejevski. Su Lietuvos šimtmečiu sveikino ir Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė bei Tarybos narė Alina Kovalevskaja. Rykantų universalaus daugiafunkcio centro direktorius DariušNedveckispadėkojoGrigiškių meno mokyklos auklėtiniams ir direktoriai Kristinai Ulevičiūtei įteikdamas atminimo dovanas, dėkodamas už skambų Lietuvos šimtmečiui skirtą koncertą.

Atkurtai Lietuvai 100













Džiaugiamės mūsų centrą lankančių vaikų aktyvumu. Dalyvavusius konkurse ,,Atkurtai Lietuvai 100“ pasveikinti ir apdovanoti atvyko vertinimo komisijos pirmininkė- Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė.

Su Šv. Valentino diena!













Užgavėnės Rykantuose












Užgavėnės 2018 m. vasario 13 d. švenčiamos ir Rykantuose, universalaus daugiafunkcio centro kieme. Susirinko gausus būrys norinčių išvaryti žiemą iš kiemo. Šokiais dainomis burtais ir trankia muzika vijome lauk visokias negeroves, kad kiti metai būtų maloningi ir derlingi mums, Rykantų krašto žmonėms. Žinoma, kanapinis laimėjo prieš lašininį, pranešdamas apie susikaupimo metą, sulaukiant pirmos pavasario žalumos. To linkėjome visiems sudegindami Užgavėnių Morę, praėjusių metų negandas nusimesdami persivertę ant sniego per galvą.

Kviečiame visus













Poniškos užgavėnės Trakuose












2018 m. vasario 10 diena Trakuose buvo „Poniška“. Trakų rajono Rykantų universalaus daugiafunkcio centro darbuotojai su Rykantų krašto bendruomenėmis susibūrę į kaimo kapelą „Blynai“, linksmino visus susirinkusius šokiu ir daina. Toks „Poniškų Užgavėnių“ pavadinimas tikrai atitiko senuosius papročius, kurie sako, kad visko turi būti daug. Daug kaukių, blynų, dalyvių, geros nuotaikos, šokių, dainų ir linksmybių. Daug žiūrovų, kurie išvarė žiemą iš kiemo ir sudeginę Morę laimingi pradėjo laukti pavasario.

Kviečiame dalyvauti













LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS ŠIMTMEČIO MINĖJIMAS













Kviečiame dalyvauti













Sausio 13-tosios minėjimas












2018 m. sausio 12 dieną Rykantų universaliame daugiafunkciame centre vyko Sausio 13 minėjimas, prisimenant žuvusius už laisvę, praėjus 27 -neriems metams nuo atmintinos 1991 metų sausio 13 nakties ir vykusio masinio, taikaus Lietuvos piliečių pasipriešinimo prieš Sovietų Sąjungos vadovybės pasiųstą, sunkiąja karine technika ginkluotą, specialiai parengtą, armijos desantininkų grupuotę, kurie naudodami karinius veiksmus, prieš beginklius Lietuvos žmones, užėmė Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatus ir kitus reikšmingus objektus. Prie televizijos bokšto Vilniuje žuvo 14, sužeista 702 taikūs ir neginkluoti žmonės, iš jų kulkomis sužeisti 52. Televizijos bokštas, Radijo ir televizijos komiteto pastatai buvo užimti, tačiau planų pulti Parlamentą kariškiai atsisakė. Minėjime kalbėjo Rykantų parapijos Švenčiausios Trejybės bažnyčios klebonas Andžej Andžejevski, Rykantų universalaus daugiafunkcio centro Direktorius Dariuš Nedveckis. Rykantų apylinės suaugusieji ir vaikai dainavo laisvės dainas.

Atmintiną sausio 13 –tąją, „Laisvės gynėjų dieną“, tylos minute pagerbti, prisiminti eilėmis ir laisvės dainomis apdainuoti žuvę Sausio 13:

Loreta Asanavičiūtė,

Virginijus Druskis,

Darius Gerbutavičius,

Rolandas Jankauskas,

Rimantas Juknevičius,

Alvydas Kanapinskas,

Algimantas Petras Kavoliukas,

Vytautas Koncevičius,

Vidas Maciulevičius,

Titas Masiulis,

Alvydas Matulka,

Apolinaras Juozas Povilaitis,

Ignas Šimulionis,

Vytautas Vaitkus.


Sausio 13-tosios minėjimas













Trys karaliai












2018 m. sausio 5 d. Rykantų universalus daugiafunkcis centras sulaukė „Trijų Karalių“ - jų šventės. „Karaliai nustatė“ saulės padėtį danguje. „Karaliai“ kaip ir seniau, taip ir dabar išėję į lauką ar atidarę langą, pro jį mato pasaulį. Mato medžius, namus, žolę..., - visa tai yra pasaulis. Visą kas yra po saule, o svarbiausia pati saulę. Ten kur dangus susijungia su žeme yra akiratis, iš už akiračio ji ir kyla, teka. Bet jeigu daug dienų saulės nėra, ji nepakyla, nešildo, tada viskas sušąla, niekas neauga viskas apmiršta. Todėl žmonės ir laukia saulės. Kai mes šventėme Kūčias, tai buvo ta ilgiausia naktis, tada saulė buvo „sustingus“. Praėjo 12 dienų ir „Trys Karaliai“, išminčiai, sulaukę saulės, pasiruošę lazdas, krivules, per kurias stebėjo saulę, ėjo visiems pranešti ir visų sveikinti. Pranešė, kad ši diena yra didžioji saulės sugrįžimo šventė. Apsilankę „Trys Karaliai“ – išminčiai, atnešė dovanų – „aukso“ smilkalų ir miros smilkalų sakų, kad šią dieną namuose pasmilkytume – tegul paviešėjusios vėlės keliauja į anapus. O, kad atgal nesugrįžtu durys būdavo pažymimos burtų ženklais.